išmitimas — išmitìmas sm. (2) 1. Sut → išmisti 1: Žemė kas metą daugiaus nešė vaisių, nekaip išmitimui žmonių reikėjo M.Valanč. Duoda mums peną ir išmitimą Pron. 2. SD108 žr. 2 mitas 3: Palaidotas yra ... su didžiu ir brangumi išmitimù ir būdu DP182.… … Dictionary of the Lithuanian Language
mitimas — mitìmas sm. (2) 1. → 1 misti 1: maitinimasis: Mitimas – tai tam tikri fiziologiniai vyksmai, susiję su gyvybei reikalingų maisto medžiagų priėmimu ir perdirbimu V.Laš. Kiekvienas gyvūnas turi savo mitimo būdą rš. 2. maistas, ėdesys: Iš tokio… … Dictionary of the Lithuanian Language
numitimas — numitìmas sm. (2) 1. → 1 numisti: Ir numitìmas nematytas – tartum jam ėsti neduoda! Ds. 2. refl. Sut susilaikymas, dieta. mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
pramitimas — pramitìmas sm. (2) → 1 pramisti. 1. Sut, I prasimaitinimas: Sunkus pramitìmas buvo Pgg. Šimtas rublių tik an pramitìmo Krš. O vienok niekada namolei jis neparnešdavo žuvies daugiau, kaip kiek reikėjo ant pramitimo jam ir jo pačiai BsPII73. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sumitimas — sumitìmas sm. (2) → 1 sumisti: Ir sumitìmai jo galvijų – tarytum iš tešlos nuplūkti! Ds. mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; sumitimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įmitimas — įmitìmas sm. (2) → 1 įmisti 1: Penimi galvijai suskirstyti į grupes pagal amžių, svorį, įmitimą sp. mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; sumitimas … Dictionary of the Lithuanian Language